Bjarni Ben segir aš verštrygging sé hugsanlega ólögleg.

Bjarni Ben loksins aš įtta sig?

 

Eftirfarandi er lögfręšišįlit sem fengiš var fyrir tilstilli Hagsmunasamtaka Heimilanna.

Hér į eftir veršur rakinn ašdragandi lagsetningar 13. gr. laga nr. 38/2001 sem fjallar um verštryggingu greišslna og žau lagasjónarmiš sem hśn byggir į.

1. mįlsgrein 1. greinar laga nr. 71/1966, lög um verštryggingu fjįrskuldbindinga, er efnislega tekin aftur upp ķ frumvarp aš lögum nr. 13/1979.  Upphaf 1. gr. laga nr. 71/1966, er eftirfarandi:

“Eigi er heimilt frekar en leyft er ķ lögum žessum aš stofna til fjįrskuldbindinga ķ ķslenskum krónum eša öšrum veršmęli meš įkvęšum žess efnis, aš greišslur, žar meš taldir vextir, skuli breytast i hlutfalli viš breytingar į vķsitölum, vöruverši, gengi erlends gjaldeyris, veršmęti gulls, silfurs eša annars veršmęlis

 Ķ athugasemdum meš frumvarpi aš lögum nr. 71/1966, er gert rįš fyrir žvķ aš veršbętur komi į greišsluna, žannig aš endurgreišsla verši veršbętt (ekki höfušstóll).  Žaš er beinlķnis gert aš hugtakaskilgreiningu verštryggingar aš greišslan sé veršbętt. Um žetta segir svo ķ skżringum į 1. gr.,:

“Meš fjįrskuldbindingu er įtt viš hvers konar greišsluskyldu, hvort sem hśn er įkvešin ķ peningum, žjónustu, frķšu eša annarri mynd.

Hugtakiš verštrygging er tekiš ķ vķšri merkingu og į viš hvers konar tilvik, žar sem um er aš ręša, aš greišsla eša fullnęging sé tengd breytingu į vķsitölu, vöruverši, gengi gjaldeyris eša annarri višmišun.”

 

Ķ 34. grein laga nr. 13/1979, segir aš:

 “Stefna skal aš žvķ aš verštryggja sparifé landsmanna og almannasjóša. Ķ žvķ skyni er heimilt, eins og nįnar greinir ķ žessum kafla, aš mynda sparifjįrreikninga og stofna til lįnsvišskipta ķ ķslenskum krónum eša öšrum veršmęti meš įkvęšum žess efnis, aš greišslur, žar meš taldir vextir, skuli breytast ķ hlutfalli viš veršvķsitölu eša gengi erlends gjaldeyris, sbr. 39. gr.”

Meginreglan er žvķ sś aš žaš eru greišslur sem skulu veršbęttar ekki höfušstóll.

 

Ķ 33. gr. laga nr. 13/1979,  til brįšabirgša, viš 13. grein laga nr. 10/1961, um Sešlabanka Ķslands. Įkvęšiš er svo hljóšandi:

“Vaxtaįkvaršanir į įrunum 1979 og 1980 skulu viš žaš mišašar, aš fyrir įrslok 1980 verši ķ įföngum komiš į verštryggingu sparifjįr og inn- og śtlįna, sbr. VII. kafla žessara laga um verštryggingu sparifjįr og lįnsfjįr. Meginreglan verši sś, aš höfušstóll skuldar breytist meš veršlagsžróun en jafnframt verši nafnvextir lękkašir.  Afborganir og vextir reiknist af veršbęttum höfušstól. Verštrygging verši reiknuš ķ hlutfalli viš veršbreytingar. Samhliša verštryggingu verši lįnstķmi almennt lengdur og skal setja um žetta efni almennar reglur, žar į mešal um heimildir til skuldabréfaskipta af žessu tilefni.”

 

Hér er žvķ ķ brįšabirgšaįkvęši aš finna undantekningarįkvęši žess aš veršbęta megi höfušstól.

 

Lög nr. 10/1961 um Sešlabanka Ķslands voru felld śr gildi į įrinu 1986, žegar nż lög nr. 36/1986, voru sett um Sešlabankann.

Annaš sérįkvęši var sett ķ lög um vexti og verštryggingu.

Ķ 2. mgr.  40. gr. laga nr. 13/1979, segir svo ķ 2. mįlsgrein.

“Heimilt er aš įkveša verštryggingu ķ žvķ formi, aš sérstakur veršbótažįttur vaxta, sem sé tengdur veršlagsbreytingum meš formlegum hętti, leggist viš höfušstól lįns eša sé hluti forvaxta

 

Hér er aš finna ašra heimild til žess aš reikna veršbętur ofan į vexti og leggja žaš ofan į höfušstólinn. Athuga ber aš žetta er einungis heimild til žess aš lįta veršbótažįtt vaxta leggjast viš höfušstólinn en ekki aš veršbęta megi höfušstólinn og leggja veršbęturnar viš hann.

Heimilaš var sérstaklega meš brįšabirgšaįkvęšinu og įkvęši 40. gr. Ólafslaganna aš leggja veršbętur ofan į höfustól til žess aš męta veršbólgu sem var į žeim tķma 40-50% og žvķ naušsynlegt aš bregšast viš žvķ meš sérstökum lagaheimildum mešan  žaš įstand varaši. Önnur nišurstaša hefši fališ ķ sér aš greišslubyrši lįna hefši skyndilega oršiš afar hį vegna veršbólgunnar. 

Brįšabirgšaįkvęšiš var sķšan fellt nišur og meginreglan tekin upp ķ lög 38/2001 um vexti og verštryggingu įn žess aš veitt vęri sérstök heimild til höfušstólsfęrslu veršbóta.

 

Ķ gildandi lögum um vexti og verštryggingu nr. 38/2001 segir 13. gr. :

 

“Įkvęši žessa kafla gilda um skuldbindingar sem varša sparifé og lįnsfé ķ ķslenskum krónum žar sem skuldari lofar aš greiša peninga og žar sem umsamiš eša įskiliš er aš greišslurnar skuli verštryggšar. Meš verštryggingu er ķ žessum kafla įtt viš breytingu ķ hlutfalli viš innlenda veršvķsitölu. Um heimildir til verštryggingar fer skv. 14. gr. nema lög kveši į um annaš.
Afleišusamningar falla ekki undir įkvęši žessa kafla.”

 

Ekki er sérstaklega fjallaš um 1. mgr. 13. gr. ķ greinargerš meš lögunum en ešlileg oršskżring į oršinu greišsla og meš vķsan til ašdraganda lagasetningar er aš hśn nįi til afborganna og vaxta en ekki höfušstóls sbr. oršalag  34. gr. laga nr. 13/1979, „greišslur žar meš taldir vextir”. Žaš styšur einnig žessa skżringu aš sérstök heimild var įskilin til žess aš reikna veršbętur į vexti, sbr. 2. mgr. 40. gr. laga nr. 13/1979 og leggja viš höfušstól og sama gildir um sérstöku heimild til žess aš leggja veršbętur viš höfušstól sem veitt var meš brįšabirgšaįkvęši sem fellt var nišur, sbr. 13. gr. laga nr. 13/1979.

Gegn žessari skżringu er sś skżring aš höfušstól sé greišsla į sama hįtt og afborgun (heildargreišsla) į mešan afborgun er  skilgreind sem hlutagreišsla. Gegn žeirri skżringu męlir aš  talaš er um greišslurnar ķ fleirtölu (13. gr.) og žvķ nęrtękt aš vķsaš sé til afborganna og vaxtagreišslna. 

 

Žegar rętt er um höfušstól lįns er fremur notaš oršiš eftirstöšvar lįns fremur en greišsla. Žegar greitt er upp lįn žį er talaš um uppgreišslu lįns en ekki uppgreišslu greišslu. Almenn oršanotkun męlir žvķ gegn žeirri skżringu aš höfušstóll sé talinn greišsla ķ lagatextanum žó aš lagaheitiš kęmi til greina ķ einstökum tilvikum ķ öšrum réttarsamböndum.

 

Yrši nišurstašan sś aš telja aš höfušstóll sé greišsla ķ lagatextanum  nęgir žaš ekki žar sem ekki er rętt um ašferšina ķ lögunum viš aš reikna śt veršbęturnar og leggja ofan į höfušstólinn eins og gert var meš tveimur įkvęšum ķ Ólafslaganna. Telja veršur aš ašferšin śtheimti jįkvęša lagaheimild ķ ljósi žess aš ašferšin felur ķ sér aš lagšar eru veršbętur ofan į höfušstól og sś ašferš felur ķ sér višbótar lįnveitingu ķ hvert sinn sem veršbętur eru reiknašar. Slķka jįkvęša lagaheimild er aš finna ķ reglum Sešlabankans en žar er ašferšinni lżst, sbr. 4. gr. reglna nr. 492/2001.

 

Samskonar ašferšarlżsing žyrfti aš vera til stašar ķ lögum um vexti og verštryggingu. Žaš er ekki sjįlfgefiš žó aš höfušstóll teljist greišsla (heildargreišsla) aš reiknašar veršbętur leggist viš höfušstól. Almenna reglan er aš afborganir og vextir įsamt veršbótum séu stašgreiddar.

 

Meginreglan skv. Ólafslögunum,  lög 13/1979, var eftir sem įšur aš reikna skyldi veršbętur ofan į greišslur, sbr. 34. gr. laga nr. 13/1979.  Sjįlfstęšar lagaheimildir viš hliš meginreglunnar hefšu veriš óžarfar ef greišsla hefši veriš talin nį til höfušstóls og ekki hefši žurft aš lżsa žvķ hvernig bęta įtti veršbótum viš höfušstól. 

Nśgildandi lög byggja į sama lagagrundvelli og  er žaš žvķ nišurstašan meš vķsan til framanritašs aš ekki sé  lagastoš fyrir žvķ aš reikna veršbętur ofan į höfušstól fjįrskuldbindinga, sbr. reglur Sešlabanka Ķslands nr.  492/2001:

"III. Verštryggš śtlįn.
4. gr.
Verštrygging lįns meš įkvęši um aš höfušstóll žess mišist viš vķsitölu neysluveršs er žvķ ašeins heimil aš lįniš sé til fimm įra hiš minnsta.
Höfušstóll lįns breytist ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölu neysluveršs frį grunnvķsitölu til fyrsta gjalddaga og sķšan ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölunni milli gjalddaga. Skal höfušstóll lįns breytast į hverjum gjalddaga, įšur en vextir og afborgun eru reiknuš śt

Žaš er almennt į skjön viš almenna lįnastarfsemi aš hvert lįn sé sķfellt aš endurnżja sig meš nżju lįni. Žaš gerist žegar veršbętur eru lagšar ofan į höfušstól į hverjum gjalddaga. Bęši veršbętist höfušstóllinn og veršbótažįttur hans (nżja lįniš) svo og greišast hęrri vextir žar sem žeir reiknast af hęrri höfušstól (veršbótažįttur vaxta).

Žarna erum alžingismennirnir sem setja lögin aš brjóta gegn žvķ sem segir hjį EFTA og ESB - til žess eins aš bjarga lįnastarfsemi banka. 

http://www.ruv.is/frett/verdtryggingin-hugsanlega-ologleg

Viš stašgreišslu veršbótanna fęrast veršbętur ekki į höfušstólinn žar sem žaš er greišslan sem er veršbętt og hśn er greidd. Eftir stendur höfušstóll aš frįdreginni afborgun sem felur ķ sér jafngreišslu į höfušstólnum auk greišslu veršbóta į hverja afborgun og vexti og veršbętur į vexti. Žaš er sś leiš sem hér er haldiš fram aš löggjafinn gerir rįš fyrir aš farin sé meš greišslu veršbóta į greišslu lįns bęši į  afborganir og vexti. Höfušstólsfęrsla veršbóta hefur aš mati undirritašs enga lagastoš ķ nśgildandi lögum um vexti og verštryggingu nr. 38/2001.


 


mbl.is Sprenging ķ śtleigu ķbśša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla

Athugasemdir

1 Smįmynd: Siguršur Haraldsson

Takk.

Siguršur Haraldsson, 26.7.2014 kl. 05:43

2 Smįmynd: Gušbjörn Jónsson

Takk fyrir žessa greiningu Lķsa. Žaš er einungis fįein atriši sem ég vilidi vekja athygli žķna į, vegna žess aš ég var į vettvangi žegar lög nr. 13/1979 voru ķ smķšum, veitti rįšgjöf viš fyrstu erfišeikana og benti strax į flest žau vafaatriši sem žś tiltekur ķ žessari śttekt. Viš setningu žessara fyrstu almennu verštryggingarlaga voru sett inn nokkur atriši er eingöngu vöršušu tiltekna lįnaflokka sem žį voru ķ gangi, sem hefšu oršiš lįntökum óvišrįšanleg ef sérreglum hefši ekki veriš beitt. Į žeim tķma voru t. d. margir meš töluveršar upphęšir ķ 3ja mįnaša vķxillįnum, vegna hśsbygginga; lįn sem stöšugt voru framlengd meš nżjum vķxlum. Žessi lįn įtti t. d. aš fęra yfir į skuldabréf meš sérįkvęšum um verštryggingu og vexti af žeirri verštryggingu sem legšist viš höfušstól.

Fyrst er žaš aš įkvęši 33. gr. laga nr. 13/1979, snżr EINGÖNGU aš lįnastarfsemi Sešlabankans til višskiptabankanna. Žau lįn voru yfirleitt EINGREIŠSLULĮN, sem skżrir įkvęši žeirrar greinar um aš veršbętur leggist viš höfušstól. Lįniš greiddist ķ einni greišslu hins lįnaša höfušstóls aš višbęttri verštryggingu. Lįn žessi voru alltaf skammtķmalįn, žannig aš verštrygging var ekki yfir marga mįnuši. Misnotkun žessa įkvęšis į almenn śtlįn višskiptabankanna į afborgunarlįnum, hefur alla tķš veriš ólögleg.

Įkvęšiš um VERŠBÓTAŽĮTT VAXTA, er einnig misskiliš žvķ žaš įtti einungis aš vera til skamms tķma, vegna mikillar veršbólgu. Žį, į žessum upphafsįrum verštryggingar, voru vextir reiknašir ķ tvennu lagi. Talaš var um GRUNNVEXTI, sem voru hinir skrįšu vextir samkv. skilmįlum skuldabréfsins į óveršbęttan höfušstól, sem fęršir voru til greišslu skv. greišslusešli afborgunar. Veršbętur lįnsins (höfušstólsins) og vextir į žęr veršbętur, voru reiknašar sérstaklega og sś upphęš lögš viš höfušstól meš fyrirhugašri lengingu lįnstķma. Žetta var nokkuš flókinn śtreikningur og var einungis lįtinn gilda um žau lįn sem voru ķ gildi žegar verštryggingin var sett į. En, vegna andstöšu Sešlabankans var įkvęšiš ekki fellt śt śr lögum įriš 1985, žegar vaxtafrelsiš var lögleitt.

Ég vek sérstaka athygli į žvķ aš ENGIN LEIŠ er aš reikna sérstaklega veršbótažįtt į vexti skuldabréfa sem gefin hafa veriš śt eftir įriš 1983, vegna žess aš formžęttinum um sérśtreikning į veršbętur til vaxtaśtreiknings var žį hętt hjį Reiknistofu bankanna og žašan ķ frį reiknaši kerfiš vexti į veršbęttan höfušstól meš hlutfalls fęrslu ķ greišslu afborgunar en mismunurinn lagšur ķ sérstaka skrį, hlištengda höušstól. Į greišslusešli kemur žetta žannig śt aš samtala kemur um óveršbęttan höfušstól. Önnur samtala žar sem veršbótauppsöfnun er tilgreind og žrišja samtalan žar sem veršbótauppsöfnun er bętt viš óveršbęttan höfustól og sagt EFTIRSTÖŠVAR MEŠ VERŠBÓTUM.

Gušbjörn Jónsson, 26.7.2014 kl. 10:57

3 Smįmynd: Siguršur Haraldsson

Sęl ein spurning. "III. Verštryggš śtlįn. 4. gr.Verštrygging lįns meš įkvęši um aš höfušstóll žess mišist viš vķsitölu neysluveršs er žvķ ašeins heimil aš lįniš sé til fimm įra hiš minnsta. Höfušstóll lįns breytist ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölu neysluveršs frį grunnvķsitölu til fyrsta gjalddaga og sķšan ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölunni milli gjalddaga. Skal höfušstóll lįns breytast į hverjum gjalddaga, įšur en vextir og afborgun eru reiknuš śt.” Hvenęr voru žessi lög sett?

Siguršur Haraldsson, 6.8.2014 kl. 07:15

4 identicon

Lög um vexti og verštryggingu tóku gildi 26. maķ 2001.

Lög nr.38/2001 13.gr. er alveg kżr skżr,"og žar sem umsamiš eša įskiliš er aš greišslurnar skuli verštruggšar"

Allar greišslur skulu veršbęttar ķ hverjum mįnuši, og greišast žį, bannaš er aš hlaša hluta veršbóta og hluta vaxta ofan į höfušstól, įtta mig ekki į ķ hvaša lög žś ert aš vitna, en lög 38/2001 eru lögin sem eru ķ gildi ķ dag. Og žegar lįnveitandinn er bśinn aš fį allar greišslurnar,veršbęttar er hann bśinn aš fį lįniš aš fullu veršbętt til baka.

Björn Sig. (IP-tala skrįš) 6.8.2014 kl. 20:40

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband